Kol kas čia dėsiu visą tyčia ar netyčia rastą informaciją apie tinklainės priežiūrą. Tai aktualu tiems, kas turi tinklainės degeneraciją (makulos degeneracija). Informacija gali kartotis, bet visuma bus aiški.
Neseniai iš medicininio straipsnio perskaičiau, kad Omega 3 nesočiosios riebalų rūgštys padeda tinklainei.
Iš anksčiau buvo žinoma, kad reguliarus špinatų vartojimas, taip pat turi teigiamą poveikį. Ta medžiaga, atrodo vadinasi, liuteinas.
Mokslininkai patvirtina karotenoidų naudą akims
Maistinės medžiagos karotenoidai su antioksidantinėmis savybėmis – tokios kaip luteinas ir zaeksantinas – padeda akims, teigia JAV mokslininkai, išnagrinėję anksčiau atliktų tyrimų duomenis.
Karotenoidai yra natūralios dažančios medžiagos, kurios suteikia geltoną, oranžinę ir raudoną spalvas kuo įvairiausiems vaisiams ir daržovėms. Šios medžiagos taip pat veikia kaip antioksidantai, padedantys apsaugoti žmogaus organizmo ląsteles nuo pažeidimų, dėl kurių gali išsivystyti liga.
Luteinas ir zaeksantinas kaupiasi akių tinklainėje, ir šias medžiagas mokslininkai jau seniai susiejo su akių sveikata.
JAV veikiančios nevyriausybinės organizacijos Maisto technologų instituto specialistai apžvelgė nuo seniausių žinomų iki 2009 metais atliktus mokslinius tyrimus. Jų ataskaitą paskelbė instituto žurnalas „Journal of Food Science“, praneša nutraingredients.com.
Mokslininkai patvirtino, kad luteinas ir zaeksantinas turi įtakos kuo įvairiausioms optinėms regos funkcijoms, be to, sumažina riziką susirgti amžine makulos degeneracija ir katarakta.
Paimta iš balsas.lt
„Omega-3” padeda išsaugoti regėjimą
Norite visą gyvenimą išsaugoti gerą regėjimą? Tai gali pavykti, jei valgysite daug žuvies, turinčios sveikatai vertingų omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių.
JAV mokslininkų tyrė 1837 žmones su pirminiais amžinės makulos degeneracijos (AMD) simptomais. Nustatyta, kad daugiausia omega-3 rūgščių vartojusiems asmenims rizika per 12 metų susirgti sunkia AMD forma buvo 30 procentų mažesnė nei tiems, kas šių rūgščių vartojo mažiausiai.
Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „American Journal of Clinical Nutrition“, praneša „Reuters Health“.
Sergant AMD, nunyksta tinklainės geltonoji dėmė (makula), ši liga yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl senyvi žmonės apanka. Geriausias žinomas šios ligos prevencijos būdas yra nerūkyti tabako.
Mokslininkų vertinimu, 3,35 milijonai Europos gyventojų serga tokia AMD forma, kad jų regėjimas gali smarkiai nukentėti.
Esama kelių vaistų AMD gydyti, tačiau jų poveikis nedidelis, jie brangūs ir gali sukelti rimtų komplikacijų. Mokslininkai mano, jog AMD eiga susijusi su uždegiminiu procesu, o omega-3 rūgštys turi priešuždegiminių savybių, tad šios maistinės medžiagos šią ligą gali sulėtinti.
Per 12 tyrimo metų maždaug 20 procentų jo dalyvių susirgo „sausa“ AMD forma, kai sunyksta centrinės tinklainės audinio dalis. Dar 32 procentai tiriamųjų susirgo „šlapia“ AMD forma, kai makuloje ima augti nenormalios kraujagyslės.
JAV nacionalinio akių instituto mokslininkai nurodo, kad jų išvadoms patvirtinti reikėtų surengti didelius klinikinius tyrimus. Tada galima būtų parengti nebrangią ir lengvai įgyvendinamą metodiką, kaip maisto papildais apsaugoti nuo AMD progresavimo.
Labai panašias išvadas apie AMD ir omega-3 ryšį jau yra padariusi ir Bostono Tuftso universiteto mokslininkai.
Be to, kiek anksčiau kita JAV mokslininkų grupė paskelbė nustačiusi, jog moterims vartojant vitaminus B6 ir B12 kartu su folio rūgštimi, gali sumažėti rizika susirgti AMD.
Paimta iš balsas.lt
Lietuviai klastingos akių ligos nežino
Iš visų juslių baisiausia netekti būtų regėjimo – taip teigia 97 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu tik nepilni 2 proc. apklaustųjų labiausiai netekti bijo klausos, o lytėjimo, uoslės ar skonio – šiek tiek daugiau nei 1 proc.
Nepaisant regėjimo svarbos, net 85 proc. nėra nieko girdėję apie dažniausią vyresnio amžiaus žmonių aklumo priežastį – akių ligą, vadinamą amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Tai atskleidė AGDD pacientų draugijos inicijuota reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas. „Kai geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, ima silpti centrinis regėjimas. Žmogus pradeda matyti netaisyklingus vaizdus, iškraipytas linijas, objektus didesnius arba mažesnius nei jie iš tikrųjų yra. Taip pat prieš akis gali atsirasti pilka ar juoda dėmė, o skaitant „šokinėti“ raidės, regėjimas nepaliaujamai blogėja“, – ligos simptomus vardija AGDD sritį kuruojanti Lietuvos oftalmologų draugijos narė, Kauno medicinos universiteto akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė.
Išsivysčiusiose šalyse dėl šios ligos regėjimo netenka daugiau nei 2 proc. vyresnių nei 50 ir daugiau nei 30 proc. vyresnių nei 70 metų amžiaus žmonių. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 40 tūkstančių. Kasmet šia liga suserga nuo 1,6 iki 3 tūkst. žmonių. Pastebima, kad liga pastaruoju metu turi tendenciją pasireikšti vis jaunesniems žmonėms.
Oftalmologės teigimu, ligos nežinojimas užkerta kelią jos prevencijai. „Susirgti AGDD rizika ypač padidėja sulaukus 50 metų. Tačiau pastebima, kad liga pastaruoju metu turi tendenciją pasireikšti vis jaunesniems žmonėms. Labai svarbu iš anksto imtis priemonių, kad ligos būtų galima išvengti arba bent jau sušvelninti jos pasekmes“, – pasakoja J. Balčiūnienė.
Pasak dr. Jūratės Balčiūnienės, rizikos faktoriai gali būti skirstomi į nemodifikuojamus, tokius kaip lytis, akių spalva, amžius, genetika, ir tuos, kuriuos kontroliuoti galima – mityba, rūkymas, nutukimas, ultravioletiniai spinduliai ir padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. „Siekiant užkirsti kelią ligai, pirmiausia reikia gyventi sveikai. Taip pat klinikiniais tyrimais įrodyta maisto papildų, kurių sudėtyje yra zeaksantino ir liuteino, nauda ligos prevencijai ir progreso sulėtinimui susirgus“, – teigia AGDD sritį kuruojanti Lietuvos oftalmologų draugijos narė.
AGDD pacientų draugijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė pastebi, kad ligos žinomumui ir ankstyvai diagnozei kliudo klaidingos nuostatos. „Vyresnio amžiaus žmonių suprastėjusį regėjimą įprasta priskirti natūraliam senatvės procesui. Dėl šios nuostatos net neieškoma regėjimo sutrikimo priežasčių, o tiesiog nusprendžiama įsigyti akinius. Pastebėjus vaizdo iškraipymą ar atsirandančią dėmę, akis vertėtų pasitikrinti pas specialistus, kurie apžiūri akių dugną arba fotografuoja specialiomis akių dugno kameromis“, – pasakoja D. M. Žižliauskienė.
Tyrimo duomenimis daugiausia apie ligą girdėjusių – aukštąjį išsilavinimą turintys ir aukštesnes pajamas gaunantys lietuviai. Didžiausias ligos žinomumas Vilniaus mieste, mažiausias – kaime. „Apklausos rezultatai rodo, kad ligos žinomumui ženklios įtakos turi ir galimybė patekti pas oftalmologą. Regionuose labai trūksta specialistų, o ten kur jų yra – vizito laukti tenka ir kelis mėnesius. Ne visi ligoniai gali sau leisti eiti pas specialistą privačiai, todėl nenuostabu, kad neretai liga diagnozuojama tik jai toli pažengus“, – apmaudo neslepia D. M. Žižliauskienė.
Pernai buvo įkurta AGDD pacientų draugija, kuria siekiama burti pacientus, didinti ligos žinomumą ir skatinti ligos prevenciją. D. M. Žižliauskienė kviečia prisijungti visus sergančiuosius ir sergančiųjų artimuosius. „Tikime, kad bendromis pastangomis kovodami su klastinga liga pasieksime geresnių rezultatų nei kovodami kiekvienas atskirai“, – sako ji. Draugijos telefono numeriai: (8 5) 245 0123, 8611 11391.
AGDD simptomai:
Pablogėjęs centrinis matymas.
Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė.
Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai.
Spalvinio matymo sutrikimai.
Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.
Rizikos veiksniai:
-
Amžius: paplitimas didėja priklausomai nuo amžiaus. Pradinės stadijos AGDD paplitimas 43-54 metų amžiaus grupėje – 8%, o 75 ir vyresnių – 30%.
-
Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
-
Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
-
Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
-
Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10-20 metų anksčiau.
-
Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.
-
Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
-
Padidėjęs kraujo spaudimas.
-
Nutukimas/aterosklerozė.
-
Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką.
Paimta iš balsas.lt