Work and Travel USA

Kasmet su Work and Travel USA programa i JAV išvažiuoja šimtai studentų, ir pats ten buvau keletą kartų, o tie kas nori vykti dabar daugiau informacijos apie Work and Travel USA is studento lupu gali rasti, kaip tik šia tema kuriamame bloge. Čia galima rasti daug naudingos info, apie tai kaip pasirinkti Work and Travel USA programas siūlančias kontoras, kaip rasyti emailus Work and Travel USA darbdaviams ir pan. 

Tad, jei planuojate važiuoti į JAV – jums tai bus naudinga

Advertisements

Reikalavimai magistro darbui

Pagalvojau, pabandysiu padaryti sąrašą, kuris padėtų magistro darbą padaryti kokybiškesnį.

Keletas patarimų:

  1. Visa literatūros sąraše panaudota literatūra turi būti nurodyta darbo tekste, pavyzdžiui laužtiniuose skliaustuose []. Sąraše neturėtų būti tekste nenaudotos literatūros. Nevera apgaudinėti.
  2. Tekste negali būti jokių asmeniškumų, mano, nuomone, manau, gaunu ir t.t. Galimos tik beasmenės formos. Arba trečias amsuo, kai yra cituojami šaltiniai.
  3. Vengti žodžių “čia”, “ten”, “bus”.
  4. Turinio puslapio numeris yra 2. Nesvarbu kokie kiti lapai yra iki jo.
  5. Santrumpų sąrašas rašomas pagal abėcėlę.
  6. Santrumpų paaiškinimai turi būti suderinti su K. V. Paulauskas. Aiškinamasis kompiuterijos terminų santrumpų žodynas, Kaunas, 2000. Arba kitu išleistu žodynu.

DataGrid compression

Šis kodo gabaliukas vis dar palieka DataGrid.EnableViewState = true, o tai leidžia atlikti rūšiavimą ir puslapiavimą. Bet failo dydis sumažėja.


private void dgPacientai_ItemCreated_1(object sender, System.Web.UI.WebControls.DataGridItemEventArgs e)
{
if (e.Item.ItemType == ListItemType.Item)
e.Item.EnableViewState = false;
}

Kai datagrid view state išjungtas, kiekvieną kartą Page_Load reikia iš naujo bindinti datagrid. Tuo metu įvykis Sort nesuveikia. Dėl puslapiavimo nežinau.
Jei kiekvienam item child (tarkim label) panaikinti view state – taip pat negalima sortinti.

Terminai

Metodologija – tai aibė metodų, dokumentacija, įrankiai, nurodymai, mokymo programos ir t.t. Tai daugiau filosofinis požiūris.
Programų inžinerijoje yra šios pagrindinės metodologijos:

  1. Struktūrinė – svarbiausia procesai ir informaciniai mainai
  2. Objektinė – svarbiausia objektai
  3. Informacinė – svarbiausia duomenys

Metodas – konkretus būdas kaip ir ką daryti. Tai tam tikra seka žingsnių. Programų sistemų inžinerija yra metodas sukurti programinei įrangai. Tai tai pat daugiau loginis požiūris.

Technika – taip pat aibė žingsnių, bet tai jau praktinis požiūris. Tarkim klasių ar kitos diagramos kūrimas.

Organizacija (angl. Enterprise) – ekonominis vienetas, kuriam reikalingi resursai ir ir yra valdomas kaip vienetas.

Sistema (angl. System) – tai aibė informacijos ir operacijų, kurie yra išdėstyti tam tikra tvarka, norint išspręsti konkrečią problemą.
Organizacija nėra sistema. Organizacijos gyvavimas yra ilgesnis nei sistemos. Organizacijos gyvavimo metu gali būti sukurtos, panaudotos, pakeistos kelios sistemos.

Protaujanti mašina (angl. Reasoner) – tai programa (programinė įranga), gebanti daryti logines išvadas iš pateiktų arba išvestų faktų ar aksiomų.

Magistrinio rašymo etapai

Magistrinio rašymas susideda iš tokių etapų:

  1. Analizuojama dalykinė sritis
  2. Randama problema
  3. Analizuojama problema
  4. Randamas sprendimas
  5. Sprendimo įrodymas. Siūlomas sprendimas yra geresnis nei kiti
  6. Eksperimentas
    1. Sukurta programų sistema pateikiama kaip eksperimentas
  7. Rezultatai
    1. Analizė ir rezultatai turi sutapti
  8. Išvados

Magistrinio rašymo ypatumai

Tai yra grynai mano asmeninė nuomonė ir nebūtinai teisinga. Jei nesutinkate su ja arba jums nepatinka, prašau palikti šį blog’ą. Komentarai, papildymai yra laukiami. Rašau su pagarba visiems asmenims, minimiems šiame straipsnyje.

Ieškai medžiagos magistriniui..

Straipsnio ieškojimas
Susirandu straisnį per Google Scholar. Kadangi jis greičiausiai bus saugomas mokamoje bibliotekoje, kaip ACM, IEEE, tad tenka pasinaudoti išradingumu ir bandyti ieškoti panašiais pavadinimais visur kitur: per paprastą Google, ieškoti autorių asmeninių svetainių, emule, kazaa, torrent’ai, ieškoti, ieškoti..
Taigi, tą laiką, kurį galėčiau skirti nagrinėjimui, sugaištu vieno straipsnio ieškojimui. Nes universitetas negali nupirkti prieigos prie elektroninių bibliotekų.
Tas negali, skamba labai neįtikinamai.

Straipsnis rastas
Radau straipsnį, kurį galiu parsisiųsti į savo kompiuterį. Kaip gerai. Tiesa, priklausomai nuo tematikos, sėkmės procentas yra apie 30% ir auga proporcingai skirimos paieškos laikui. Bet argi visą dieną ieškosi vieno straipsnio?

Straipsnio apdorojimas
Perskaitau džiaugsmingai savo radinį ir jo gale randu Literatūros sąrašą. Ten krūva styraipsnių ir knygų, panaudotų (o gal ir nepanaudotų) to straipsnio rašymui. Jei randu įdomų straipsnį tame sąraše, vėl reikia jo ieškoti, nes universitete nėra tam sąlygų. Tiesiog nėra išpirktos prieigos prie elektroninių bibliotekų. Kaip vyksta apieška, žiūrėti skyrelį “Straipsnio ieškojimas”.

Knygos
O jei reikia knygos, kas tada? 80% tikimybė, kad universitete jos nebus, o normaliu būdu jos neįpirksi, juk gera knyga kainuoja apie 100 dolerių. O jei dar tą sumą padauginti iš norimų perskaityti knygų, jas galima bus dėti į šaldytuvą vietoj maisto.
Priklausomai nuo katedros požiūrio, joje gali būti knygų. Pas mus IS katedroje jų tikrai nemažai. Ačiū profesoriui, kuris tuo rūpinasi. Bet ir vėl. valstybė pakeitė įstatymą taip, kad net ir perkant už 100Lt, reikia skelbti konkursą.
Ir vėl gaunasi apsurdas. Iš mūsų reikalauja kažkokių naujų minčių, atradimų – žod-iu rimto magistro mokslinės veiklos. O sąlygų kaip ir nėra tam..
Ir vėl grįžtama prie ištisų valandų knysimosi po Internetą, torrent’us ir greičiausiai emule.
Sutikite, skaityti iš kompiuterio ekrano 500 lapų nėra nei patogu nei sveika. Jau ir taip akys kenčia nuo to krūvio. Knygą laikyti rankose ir ją skaityti, tikrai yra patogiau. Be to istoriškai nusistovėjęs knygos formatas, eilučių skaičius, šrifto dydis tikrai žmogui yra sveikiau nei skaitymas iš ekrano. Man kažkaip ir geriau įsiminti, skaitant knygą. Informacija įsimenama geriau, iš knygos lengviau logiškai struktūrizuoti ją. Bandžiau spausdintis jas, bet tai per daug brangu vis vien. Ir vėl grįžtama į pradžią. Brangu, universitete knygų nėra.

Emule (P2P)
Daugiausiai ir greičiausiai knygą pavyks rasti būtent šiame tinkle. Pagalvojus, be jo iš vis neįsivaizduoju kaip reiktų kažką surasti, skaityti ir nebūti atsilikusiu. Būtent jo pagalba gali kažkiek suspėti su naujienomis, literatūra. Kadangi esu informatikos srities stuidentas, tad kalbu butent apie su šia sritimi susijusias knygas.
Tai ypač liečia studentus, kurie nedirba visai (o tai labai reta) arba dirba mažose įmonėse. Tik didelėse įmonėse dažniausiai yra perkamos knygos ir nemažas jų kiekis, stengiamasi pakankamai daug investuoti į darbuotojo žinias.
Taigi, jei esi tikras studentas ir stengiesi studijuoti, neįsivaizduoju kaip tai padaryti be visų tų “nelegalių” šaltinių.

Kalbos barjeras
Džiaugiuosi, kad teko pakeliauti po angliškai kalbančias šalis, gavau pakankamai anglų kalbos žinių. Tačiau visgi jaučiasi kalbos barjeras. O konkrečiau jaučiasi semantine prasme. Tiesig bendrinėje kalboje žodžiai verčiami ir reiškia ką kitą, nei informatikoje. O dažnai tiesiog net nėra tokių žodžių.
Negana to, kad universitetai, kalbininkai ir studentai negali sutarti dėl bendrai naudojamų terminų, kurie gana tiksliai atspindėtų anglišką žodį ir būtų visiems priimtini. Dabar gaunasi taip, kad dar turime išradinėti naują dviratį ir “kalti” naujus terminus.
Bakalaure anglų ruošimas buvo apgailėtinio lygio. O kaip mokytis informatiką ir vėliau būti konkurencingu darbuotoju, studentu, universitetu rinkoje, jei anglų kalba yra tragiška. Ji turėtu būti netgi svarbesnė nei Lietuvių. Juk konkuruojame ne tarpusavyje. Mūsų tam per mažai. O konkuruojame su milijonais indų, kiniečių. Jiems anglų taip pat ne gimtoji, bet jie šneka ir supranta ją gana tobulai.
Džiaugiamės, kad jie dar ne čia, dirba už 100 dolerių per mėnesį.

Istorinis palikimas
Manau, kad dabartiniai studentai ir nauji dėstytojai yra įkaitai senos sistemos, nelankstumo, seno požiūrio. Gaunasi taip, kad ne dėstytojai, rektoriai ir kiti tos organizacijos dalyviai taikosi prie naujų srovių, mokslo modelių, krypčių. O atvirkščiai, universitetas su studentais taikosi prie dėstytojų. Su visa pagarba sakau, jie tiesiog per seni. Laikas jums išeiti. Jei ne – keistis ir suprasti. Laikas bėga, o jie nei nori, nei sugeba prisitaikyti prie naujo. Moka savo senas kalbas teorijas, metodologijas, kurios buvo naudingos prieš 5 metus ar dar seniau. Tampame jų nelankstumo įkaitais.
Sutinku, kad ne visi dalykai yra blogi, daugelis jų iš tiesų fundamentiniai, bet bendras vaizdas yra toks…liūdnas

Paskaitos
Dėstytojai dėsto disciplinas, kurias jie supranta tik teoriškai. Patys prisikaito straipsnių ir bando vaizduoti, jog supranta. .. Dieve, o ten tik vertimas iš anglų kalbos. O dar ir tai bukas pakankamai bei pažodžiui.
Tas pats dėstytojas susiduria su mano minėta terminų problema. Be to Lietuvoje tiesiog nėra tokių įmonių, rinkos, kur galėtų tas teorijas realizuoti ir išbandyti. Mes tiesiog per maži. Visa medžiaga atėjusi ir Amerikos, Azijos, kur pilna korporacijų.
Dideliu apsurdu laikau, kai dėstytojas rodo anglišką skaidrę ir žiūrėdamas į ją, tiesiog išverčia garsiai visai auditorijai. Atsiprašau. Manau studentai dar moka tiek anglų kalbos, kad patys ją galėtų persiskaityti. Juk susirenkam ne tam, kad paklausyti dėstytojo verčiamų skaidrių. Mes norime gauti naujos, papildomos informacijos, kurią suteiktų pats dėstytojas. Skaidrė tėra appildoma priemonė suprasti, nepamesti minties ir pan.
Kam man eiti į paskaitas, jei tas pačias skaidres turiu namie ir jas perskaitau tris kartus greičiau, nei paskaitos metu. Juk skaitymas balsu yra lėtesnis. Tai reiškia studentai sutaupo laiko neidami į tokias paskaitas. Juk ten vis vien nieko naujo..
O kai dėstytojas iš vis pradeda aiškinti ir susimėto (“susivarto”), nes aiškiai pats nesupranta, tai frazė būna tokia: “Jūs patys savarankiškai pasiskaitysite”. Graudu.
Kaip tada galima dėstytoją gerbti už jo žinias, patirtį, jei mes tą patį darbą atliekame pristatydami referatus. Nematau jokio skirtumo tarp dėstytojo atliekamo darbo, sudėtingumo ir mūsų. Tai kam dėstytojas reikalingas, kaip galima vertinti ir gerbti tokį dėstymą.
Dar vienas niuansas, kai rodomos studentų verstų referatų skaidrės. Atsakykite į klausimą: “Kaip paskaitų pagrindinė medžiaga gali būti ta, kurią verti “žali” studentai, kurie neturi pakankamos kompetencijos tam dalykui? Jūs (dėstytojai) tikitės, kad mes mokysimės iš medžiagos kurią vertė studentai?!”
Mes tikrai pasiimsime anglų knygą, kuri nurodyta Literatūros sąraše, jei ją pavyks rasti, ir persiskaitysime. Tada bent būsime tikri, kad suprasime neiškraipytą informaciją, t.y. pirminę.
Taigi tos 3-5h paskaitų yra laiko gaišimas. Nenuostabu, kad daugelis studentų paskaitos metu pasiima laptopą ir daro laboratorinius, referatus ir darosi , tai kas jiems naudinga. O ateina, tam, kad pažymėtų, tam kad juos matytų dėstytojas (tipo lankė), kad ištrūktų iš darbo ir gal kitų priežasčių.
O kaip jaustis studentams, kai jų akivaizdoje du dėstytojai linksmai šneka, jog “šiuo metu per dau studentų. Būtų gerai, kad po sesijos jų liktų tik 10”. Ir taip du metus. Netaktas ir kažkokie kliedesiai. Gal bent galėtumete tokiomis temomis šnekėtis ne studentų akivaizdoje? Sutinku, kad ne mums spręsti, kiek mūsų liks. Bet Jūsų kalbos – atleiskite..

Ateitis
Ateitis liūdna. Iš pedagoginės pusės, univeras nyksta. Vien iš mano katedros matosi, kiek jaunų doktorantų lieka universitete. Ir tai dažniausiai yra ne jų pirminis darbas. Jie prisiima komercinių projektų, mokslinė veikla yra minimali, kad tik įvykdyti “normas”. Kaip sakė draugas geras mano “Valgyti visi nori”. Taip pirminis kriterijus visgi yra pinigai. Bet ir iš mokslinės pusės, universitetas neatrodo patrauklus. Jis patrauklus tiems, kurie yra garbėtroškos, ir nori greitai, “pigiai” gauti popieriuką.
Juk ir dabar paskaitose vis mažėja žmonių, ir tikrai ne dėl užimtumo. Jie nemato prasmės gaišti laiko universitete. Dar kartą perskaitytkite šį sakinį. Žiauriai skamba…
Iš verslo taip pat mažai žmonių grįžta dėstyti. Suprantu, kad nėra pinigų, bet kodėl negalima iš idėjos? Kodėl negalima bent kažkiek supažindinti, kas vyksta versle, kas vyksta šiuo metu ir kokios tendencijos. Dabar verslas ir mokslas visiškai neturi jokio ryšio. Nebent pigios darbo jėgos testuotojo darbui, kuri vykdo projektus užsienio klientams ir pasiima >50% mums skirto užmokesčio.
Universitetas turėtų būti ta struktūra nepasiduodanti intrigoms, politikoms ir pan. Juk čia ugdomi studentai, čia jie subręsta kaip asmenybės.

Bus daugiau..

Tai yra grynai mano asmeninė nuomonė ir nebūtinai teisinga. Jei nesutinkate su ja arba jums nepatinka, prašau palikti šį blog’ą. Komentarai, papildymai yra laukiami. Rašau su pagarba visiems asmenims, minimiems šiame straipsnyje.